Mindaugo karūnavimas: lietuviai nežino kur, baltarusiai – kada

Liepos 6-ąją tradiciškai minime Valstybės dieną – pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimą. Šio įvykio tikroji data ir vieta nėra žinomos – užtat netrūksta įvairių spėjimų ir versijų. Šiandien turime savotišką kalambūrą apie karūnavimą: esą, lietuviai nežino kur, bet žino kada, o baltarusiai nežino kada, bet žino kur...

Pasaulyje visais laikais vyksta kova dėl praeities – daugelis tautų stengiasi susikurti kuo ilgesnę savo istoriją, nuosavą praeitį. Tad nenuostabu, jog kartais įvyksta susidūrimai – kai persidengia skirtingų tautų istorijos, ypač Europoje, kur daugybė kaimyninių tautų turėjo bendrą praeitį. Tuomet, kiekvienai tautai kuriant praeitį iš savos perspektyvos, ši bendra praeitis tampa dalybų objektu. Vienas tokių pavyzdžių – Mindaugo karūnavimas.

Šaltinių apie šį įvykį nėra daug. Dėl to atsiranda erdvės drąsioms interpretacijoms, prisigalvojimams, hipotezėms, kas buvo labiausiai tikėtina ir kas labiausiai naudinga vienai ar kitai pusei. Tiek lietuviai, tiek baltarusiai „savinasi“ Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę (LDK) kaip savo valstybę. O tam, kad įrodytum savo teisę į šią istoriją, turi įrodyti, jog LDK nuo pat pradžių buvo atitinkamai arba lietuviška, arba baltarusiška.

Lietuvos atveju, kai 1990-aisiais atstatėme nepriklausomybę, LR Seimas svarstė dėl datos, kada galėtume švęsti Valstybės dieną. Politiniame lygmenyje buvo nuspręsta, kad tai turėtų būti ne planuota Vytauto karūnavimo data, ir ne Vasario 16-oji ar Kovo 11-oji, o būtent Mindaugo karūnavimas – taip parodant, jog kunigaikštystė buvo lietuviška nuo pat atsiradimo.

Tačiau iškart buvo susidurta su problema – nei karūnavimo data, nei vieta nėra žinomos, šaltiniuose tai neužfiksuota. Tačiau datos mums reikėjo. Tuomet Vilniaus universiteto profesorius Edvardas Gudavičius, remdamasis savo tyrinėjimais, pasiūlė keletą variantų – liepos 6 arba 13 dieną. Jis nebuvo užtikrintas savo spėjimu, tačiau Seimas pasiūlymą priėmė ir nubalsavo už liepos 6-ąją kaip faktą. Todėl ir šiandien vadovėliuose ši diena yra pateikiama kaip faktas – mažai kas žino, jog tai tik hipotezė. Karūnavimo vieta taip pat nėra niekur užfiksuota – nežinia, ar Vilniuje, ar Kernavėje, ar Vorutoje, ar kažkur kitur.

Baltarusiai, tuo tarpu, niekada nekėlė klausimo dėl valstybinės šventės, susietos su Mindaugu – jie turi kitas šventes. Tačiau jiems irgi buvo svarbu parodyti, kad LDK yra sava, baltarusiška, susieti Mindaugą su baltarusiška tradicija. Todėl maždaug nuo XVI amžiaus ten gajus mitas, kad Mindaugas buvo karūnuotas Naugarduke – dabartinėje Baltarusijoje, mieste, kuriame tuo metu lietuviai tikrai negyveno. Miesto pavadinimas – Navahrudak – yra slaviškas. Šis mitas, kad tai buvo pirmoji LDK sostinė, gyvuoja iki šiol. Baltarusiškuose vadovėliuose rašoma, jog karūnavimo tiksli data nėra aiški, tik kažkada 1253-iaisiais, tačiau įvardijama jo tiksli vieta – Naugardukas, lyg tai būtų faktas.

Aišku, kaip ir Lietuvoje dėl liepos 6-osios, jų istorikai paaiškina, kad tai hipotezė, spėjimas, paremtas vėlyvais šaltiniais, ir neatmeta galimybės, jog jis klaidingas. Tačiau, žinoma, ši hipotezė jiems yra svarbi.

Reikia pažymėti, jog Naugardukas pretenduoja į reikšmingą vietą LDK istorijoje. Mindaugo sūnus Vaišvilkas, kuris irgi buvo vienas iš Lietuvos valdovų, buvo pasitraukęs į vienuolyną šalia Naugarduko. Dar daugiau – baltarusiai tiki, jog Mindaugas buvo palaidotas čia, „savo sostinėje“. Prie senovėje supilto kalno – kapavietės, stovi akmuo su užrašu „Mindaugo kalnas“. Visa tai siejama su pasakojimu, kad LDK buvo ne tik lietuviška, bet ir baltarusiška valstybė.

Taip ir gimė minėtas kalambūras apie karūnavimą pagal baltarusius ir lietuvius. Abi pusės turi tam tikrų išskaičiavimų, ypač politinių, dėl istorinės atminties, siekia pasukti LDK pradžios istoriją savo pusėn, parodyti, kad ji sava.

Baltarusių versija nėra nepagrįsta – Naugardukas tuomet buvo vienas didžiausių ir reikšmingiausių LDK miestų, priklausęs krikščioniškajai kunigaikštystės daliai. Tai buvo svarbus politinis-administracinis, ekonominis ir kultūrinis tų žemių centras. Panašu, kad etnografinėje Lietuvoje tokių miestų Mindaugo laikais nebuvo. Išties, logiškai mąstant, Mindaugas galėjo pasirinkti tokį krikščionišką miestą, nes čia buvo saugiau apsikrikštyti, nei pagoniškose žemėse, be to, čia buvo rašančių žmonių, galėjusių tai užfiksuoti. Bet visa tai yra hipotezės.

Lietuviai šiai versijai turi savų kontrargumentų. Pavyzdžiui, teigiama, jog dėl įvairių konfliktų su kaimynais, Mindaugas atidavė Naugarduką priešams. Valdovas savo sostinės neatiduotų – net jei būtų iškilusi karo grėsmė. Na, bet, kaip buvo iš tiesų, mes nežinome.

Žinome tik tiek, kad turime didžiulį poreikį žinoti, todėl netrūksta interpretacijų ir spėjimų, kurie neretai patvirtinami valstybiniame lygmenyje, įtraukiami į vadovėlius. Todėl šiandien ir turime tokią situaciją, kad tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje žmonės laiko šias interpretacijas faktais.

Rūstis Kamuntavičius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Istorijos katedros docentas

Karalius Mindaugas Mindaugo karūnavimas LDK
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvairios
Rugpjūčio 9-ąją programuotojų konferencijoje HDC2019 „Huawei“ nudžiugino savo gerbėjus naujienomis apie šviežutėlę „Android“ pagrindu veikiančią operacinę sistemą EMUI10. Būtent skirtingos EMUI versijos šiuo metu palaiko gyvybę gamintojo išmaniesiems telefonams, įskaitant ir naujausią P30 įrenginių seriją. Todėl kompanijos atstovai džiaugiasi, kad naujausias jų produktas dalį išmaniųjų telefonų leis atrasti iš naujo ir pasiūlys neregėtų galimybių. Dar išma...
Būstas
Jei gyvenime pritrūkote iššūkių, kraustykitės į naujus namus. Daugeliui šis procesas tampa tikru išbandymu – kokį būstą rinktis, kurioje vietoje, kokį biudžetą jam galite skirti ir galiausiai – kaip nauji namai turėtų atrodyti? Jei sklandžiai įveikėte etapus susijusius su būsto tipu, jo kaina ir pageidautina lokacija, vis dar laukia namų įrengimo galvosūkis. Kas naudingiau, rinktis būstą su daline ar pilna apdaila? Samdyti interjero dizainerį ar pasikliaut...
Įvykiai
Rugpjūčio 23 d. sukanka 30 metų nuo masinės Baltijos tautų akcijos „Baltijos kelias“, pranokusios visus organizatorių lūkesčius. 2 milijonų žmonių rankų grandinė sujungė 620 kilometrų nuo Vilniaus iki Talino. Kultūros ministerija kartu su kitomis institucijomis prisideda prie specialių Baltijos kelio 30-mečiui skirtų renginių. Nuo rugpjūčio 12 iki rugsėjo 9 d. Seimo Vitražo galerijoje veiks fotografo Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Baltijos kelias“....
Įvykiai
Seimo narė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė siūlo atsisakyti kitais metais įsigaliosiančio draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais lauko kavinėse, neturinčiose stacionarios prekybos vietos, bei paplūdimiuose. Minėti draudimai buvo priimti dar 2017 metais, kartu su visu alkoholio kontrolės paketu.   „Kavinėse prisėdę žmonės toli gražu nėra didžiausi alkoholio vartotojai, taigi kol draudimas dar neįsigaliojo, kviečiu Seimą iš naujo apsispręst...
Įvykiai
Jau dešimtmetį kino po atviru dangumi seansus rengiantis „Kinas po žvaigždėmis“ kartu su Lietuvos kino centru šiais metais pristato ypatingą iniciatyvą – siekį lietuviška kino klasika suvienyti viso pasaulio lietuvius. Rugpjūčio 5 dieną užsienyje ir Lietuvoje įvyks „Lietuviško kino naktis“, kurios metu išvysime vieną gražiausių lietuviškų filmų – restauruotą Arūno Žebriūno „Riešutų duoną“ (1978 m.). Renginio širdimi pasirinkta Vilniaus Katedros aikštė, tač...
Verslas
Legendiniai, žygiavę kone per visą maištingą XX amžiaus istoriją, „Inkaro“ sportbačiai grįžta – menantys praeitį, bet prisitaikę prie šiandienos. Nuo 1933 m. savo istoriją skaičiuojantys „inkarai“ pradeda bičiulystę su aktyvaus laisvalaikio ir sporto aprangos prekės ženklu „Audimas“, išskirtinai prekiausiančiu atgimusiais „Inkaro“ sportbačiais. Pasitikti grįžtančią legendą susirinko būrys žinomų stileivų, jaučiančių nostalgiją šiems sportiniams bateliams....
Lietuvoje
Alytus gali didžiuotis parkais, ežero pakrantėmis, Nemuno krantais, romantiška atmosfera spinduliuojančiomis vaizdingomis apylinkėmis bei įdomia istorija. Alytiškiai ir miesto svečiai mėgsta laisvalaikį leisti gamtoje, vaikščiodami įvairiais miesto takais, kurių ilgis siekia apie 30 km. O kad pasivaikščiojimas būtų įdomesnis ir informatyvesnis, Alytaus miesto savivaldybė kartu su #walk15 sukūrė meilės istorijų taką.  Vaikščiodami šiuo taku galėsite ne tik...
Įvairios
Vasara – nuostabus metas, kai mes norime, galime ir turime valgyti daug šviežių, mūsų pačių ar ūkininkų išaugintų vaisių ir daržovių, įvairių miško ar sodo gėrybių. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nuolat akcentuoja, kad jų reikia valgyti kuo daugiau. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto profesorius dr. Rimantas Stukas patikina, kad būtent dabar yra puiki proga ne tik pagerinti savo sveikatą skanaujant naujo derlia...
Švietimas
Vakar Vilniaus universitetas (VU) išsiuntė beveik 4000 kvietimų būsimiems studentams į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas. Geriausiai vertinamas šalyje universitetas šiemet dar labiau sustiprino lyderio pozicijas: beveik kas antras universitetinio išsilavinimo siekęs stojantysis pirmu numeriu pageidavimų sąraše nurodė VU. Nors stojančiųjų skaičius Lietuvoje mažėjo, VU valstybės finansuojamų vietų šiemet padaugėjo net 200. Remiantis Lietuvos aukštųj...